Nafta kartu su valiuta ir auksu yra vienas iš pagrindinių indikatorių praktiškai beveik visų procesų, vykstančių pasaulinėje ekonomikos sistemoje. Už bet kokios naftos kotiruočių kaitos slypi ekonominiai ir politiniai įvykiai. Tačiau dėl naftos sandorių specifiškumo, naftos eksportuotojams ir vartotojams visada egzistuoja tam tikras laikinas lagas, kuris naftos sandėrius .padaro labiau subtilesniu investiciniu instrumentu.
Naftos mišiniai
Brent (Brent Crude) — naftos etaloninė (markerinė) markė (rūšis), gaunamos Šiaurės jūroje. Rūšies pavadinimas kildinamas nuo tos pačios vietos Šiaurės jūroje, atrastos 1970 metais. Faktiškai – tai mišinys iš naftos, gaunamos šelfinėse atsiradimo vietose Brent, Oseberg ir Forties tarp Norvegijos ir Škotijos. Brent yra viena iš pagrindinių naftos markių, kuriomis prekiaujama tarptautinėse naftos biržose. Brent naftos kaina nuo 1971 metų yra pagrindas kainų formavimui apie 40% visų pasaulinių naftos rūšių, iš dalies rusiškos naftos Urals. Būten todėl šią markę vadina „etalonine“. Naftos Brent kaina įprastai 1 JAV dolerių/bareliui žemesnė už WTI kainą ir 1 JAV dolerių/bareliu aukštesnė už taip vadinamą „OPEC krepšelį“. Tačiau 2007 metais šis paritetas pasikeitė, ir nafta Brent prekiaujama su premija prie WTI. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl tolimesnės naftos markės Brent naudojimo pagrįstumo kaip markerinės , kuri nustato kainas pasaulinėje rinkoje. Tai visų pirmiausia susiję su naftos gavybos apimties mažėjimu Šiaurės jūroje, kuris sukelia likvidumą ir iškreipia tiek paties mišinio, tiek ir kitų markių naftos kainų nustatymus.
Urals - didelio sieringumo naftos markė (sieros kieki apie 1,3%), kuri yra mišinys iš naftos, gaunamos Chanty Mansijsko autonominėje apskrityje ir Tatarstane. Pagrindiniai naftos Urals gamintojai – kompanijos „Rosneft“, „Lukoil“, „Surgutneftgaz“, „NNK-VR“ ir „Tatneft“. Rusiškos naftos kaina nustatoma diskontuojant Brent kainas, kadangi rusiška nafta laikoma mažiau kokybišką dėl didelio sieros kiekio, sunkiųjų ir ciklinių angliavandenių. Pastaruoju metu Rusijoje imasi eilės priemonių tam, kad pagerinti Urals naftos kokybę, išvalant ją nuo didelio sieringumo totoriškos naftos (Tatarstano respublikoje В planuojama įvesti naujus naftos perdirbimo pajėgumus, tam, kad iš vietinės naftos daryti benziną, o neleisti jos į vamzdyną). Pati Vakarų Sibiro nafta yra geros kokybės. Užsienyje ji žinoma kaip Siberian Light markė. Rusijoje naftos fjučeriais markės „Urals“ prekiaujama FORTS rinkoje biržoje РТС.
WTI (West Texas Intermediate) — naftos markė, kuri gaunama Teksaso valstijoje (JAV). Tankis sudaro 40° API, sieros kiekis — 0,4-0,5 %, pagrindinai naudojama benzino gamybai, todėl ši naftos markė turi didelę paklausą, daugiausia JAV ir Kinijoje.
Naftos rinkos dalyviai
Naftos gavėjai
Paprastai žalia nafta į rinka patenka iš naftos gavybos kompanijų. Tai tiek mažos įmonės, tiek didelės kompanijos. Visiškai logiška, kad kompanijos įtaka rinkai priklauso nuo jos tiekiamos naftos kiekio. Tai reiškia, kad rinkos dalyviai didelį dėmesį kreipia į reikšmingas naftos gavybos kompanijas.
Pramonė
Šiai kategorijai galima priskirti visų ekonomikos segmentų pramonės įmones bei kompanijas, užsiimančias naftos valymu ir perdirbimu, dažniausiai tai būna pačios naftos gavybos kompanijos. Ši schema vadinama vertikaliai-integruota struktūra. Tokios kompanijos ne tik užsiima žalios naftos gavyba, perdirba ją į galutinį produktą (benzinas, mazutas ir pan.), bet ir realizuoja jį savo mažmeniniame nuosavame tinkle.
Prekių ir naftos biržos
Kai kuriose šalyse didžiausiose biržose yra atskiros sekcijos, kurios užsiima prekyba žaliavomis, dažniausia – nafta.
Investuotojai
Investuotojai, dalyvaujantys rinkoje, turi skirtingus interesus, dėl ko daromi įvairių formų indėliai į instrumentus, susijusius su nafta. Kaip taisyklė populiariausias instrumentas tarp investuotojų aukso rinkoje yra ateities fjučerių sandėriai.
OPEC
Šalių-naftos eksportuotojų organizacija, sutrumpintai OPEC, (англ. OPEC, The Organization of the Petroleum Exporting Countries) — tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, sukurta naftos gavybos valstybių, siekiant tikslo stabilizuoti naftos kainas. Šios organizacijos nariai yra šalys, kurių ekonomika labai priklauso nuo naftos eksporto pajamų. OPEC, kaip nuolat veikianti organizacija, buvo sukurta konferencijoje Bagdade 1960 m. rugsėjo 10-14 dienomis. Pirminėje jos sudėtyje buvo Iranas, Irakas, Kuveitas, Saudo Arabija ir Venesuela (sukūrimo iniciatorius). Prie šių penkių šalių, sukūrusių organizaciją, vėliau prisijungė dar devynios: Kataras (1961), Indonezija (1962—2008, 2008 m. lapkričio 1 d. paliko OPEC sudėtį), Libija (1962), Jungtiniai Arabų Emyratai (1967), Alžyras (1969), Nigerija (1971), Ekvadoras (1973—1992, 2007), Gabonas (1975—1994), Angola (2007). Šiuo metu OPEC narėmis yra 12 šalių. 2008 metais Rusija pareiškė apie pasirengimą tapti nuolatiniu stebėtoju kartelyje.
Naftos pardavimas
Pasaulyje gaunama nafta tikrai nėra vienoda pagal kokybę, o tai reiškia, ir pagal kainą. Kainos priklauso nuo tankio, nuo frakcijos. Naftos kainų standartas yra naftos rūšis „brent“, pagal sudėtį analogiška tai, kuri gaunama Šiaurės jūroje, ir kurios tiekimo sutartys sudaromos Londono žaliavų biržoje. Būtent šios rūšies kainas dažniausiai nurodo CMI.
Įprastai ši kaina –naftos „brent“ pristatymo kontrakto kaina sekančiam mėnesiui. Sudarant tokį kontraktą – fjučerį – pirkėjas įsipareigoja apmokėti ir priimti tiekiamas prekes, o pardavėjas – pristatyti prekes į anksčiau nurodytą vietą.
Fjučeriniai kontraktai sudaromi atitinkamose biržose ir apmokami kiekvieną dieną, pagal esamą rinkos kainą. Minimali kontrakto apimtis – tūkstantis barelių. Pagrindinėmis naftos kontraktų prekybos platformomis yra pirmaujančios prekių biržos, tokios kaip NYMEX, CME, РТС, LOE.
Naftos kaian
Nafta, kartu su finansine krize, buvo pagrindinė praėjusių metų įžymi naujiena. Pasiekusi maksimalią kainą 147,26 dolerių už barelį 2008metų liepos 11 d., ji beveik per pus metų neteko 70% vertė. Pagrindine kritimo priežastimi analitikai nurodė rinkos perkaitinimą spekuliaciniu kapitalu. Jei iš fundamentinio požiūrio taško kaina 100 dolerių už barelį buvo iš principo priimtina, tai 140 dolerių nafta tiesiog negalėjo kainuoti.
Todėl, 2008 metų pabaigoje, nafta stabilizavosi diapazone 40-50 dolerių už barelį, o arčiau šių metų pavasario nukrito iki 38-42 dolerių už barelį. Tuo pačiu ji „atsirišo“ nuo amerikietiškos valiutos dinamikos, kad jai nebuvo būdinga pirmame pusmetyje. Sunku pasakyti – ar pasiekė rinka dugną? Jei prieš pusę metų ji buvo perpirkta, tai dabar ji tiksliai perparduota. Tada kaina ekspertų vertinimais buvo 101 doleris, dabar, atsižvelgus į pasaulinės ekonomikos situacijos pasikeitimą, nauja, sąlyginai teisinga kaina – 70-90 dolerių už barelį. Tiesa, viltis, kad naftos kotiruotės pasieks 2009 metų lygį, kažin ar pagrįstos.
Būtent fundamentalūs faktoriai sužaidė ne paskutinį vaidmenį naftos kotiruočių kritime 2008 metais. Finansinė krizė sukūrė problemas realiame ekonomikos sektoriuje. Kuro paklausa pradėjo staigiai mažėti. Beje, kai naftos kotiruotės augo 2008 metų pirmajame pusmetyje, augimas nebuvo pagrįstas naftos paklausa. Vasarą stambiausios pasaulio agentūros ir investicinės kompanijos prognozavo, kad naftos kainos jau daugiau niekada nenusileis žemiau 100 dolerių už barelį. Dar daugiau, buvo prognozių, kad nafta pabrangs iki metų galo iki 150-200 dolerių už barelį. Tokios prognozės neatsitiktinės, atsižvelgiant į tą faktą, kad tos pačios stambiausios investicinės kompanijos turėjo nuosavas poezijos naftos rinkoje, o rekomendacijų pakėlimas atitiko jų interesus.
Stambių fondų ir investicinių kompanijų dalyvavimas varžybose naftos rinkoje tapo viena iš priežasčių dėl tokio greito kainų kritimo. Bet tuo metu pasaulį apėmė finansinė krizė ir iki sukčiauti žaliavų rinkose jau niekam neberūpėjo. Paplitusi likvidumo krizė privertė parduoti visų klasių aktyvus, tame tarpe ir žaliavų kontraktus. Situaciją blogino silpni makroekonomikos duomenys ir kuro paklausos sumažėjimo laukimas visame pasaulyje.
Skaityti toliau
