Fondų rinkos
Fondų rinka (arba akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių rinka, angl. Securities market) – kapitalų rinkos sudedamoji dalis; tiek leidžiamų prekiauti kokioje nors biržoje, tiek ir prekiaujamų ne biržoje, t.y. nebiržinėje rinkoje, kuri anglų kalba vadinama OTC Market (Over The Counter).
Fondų rinka yra abstrakti sąvoka, kurią galima vartoti apibrėžiant visą visumą veiksmų ir mechanizmų, kurie leidžia prekiauti vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis, išvestiniais finansiniais instrumentais ir kt.). Jos nereikia painioti su sąvoka „fondinė birža“, reiškiančia organizaciją, kurios tikslas yra suteikti vietą prekybinių sandorių sudarymui bei vertybinių popierių pirkėjų ir pardavėjų susitikimo vieta.
NYSE
Niujorko Fondų Birža (New York Stock Exchange, NYSE) — tai didžiausia pasaulyje JAV Fondų birža. JAV finansinio galingumo ir bendros finansinės industrijos simbolis. Biržoje nustatomas visame pasaulyje žinomas Dou Džonso indeksas industrinių kompanijų akcijoms, o taip pat NYSE Composite indeksas.
NYSE Composite —vienas iš populiariausių biržos indeksų pasaulyje. Jis atspindi kursą visų akcijų, kotiruojamų Niujorko fondų biržoje, tame tarpe ir daugiau kaip 1500 stambiausių amerikiečių kompanijų su bendra kapitalizacija daugiau nei 20 trilijonų dolerių. Todėl NYSE Composite gali būti puikiu JAV ekonomikos būklės rodikliu.
Birža įkurta 1792 m. gegužės 17 d. Nuo 1975metų tapo nekomercine korporacija, priklausančia 1336 individualiems nariams (šis skaičius nesikeitė nuo 1953 m.). Nario vieta gali būti parduota, vienos vietos kaina dabar siekia iki 3 milijonų dolerių.
2006 m. kovo pradžioje NYSE baigė susijungimą su elektronine birža Archipelago Holdings ir pirmą kartą per savo istorija pasiūlė akcijas investuotojams, tokiu būdu tapdama komercine organizacija. Akcijomis NYSE Group prekiaujama pačioje biržoje; kapitalizacija 2006 m. kovo pradžioje siekė $12,5 milijardų.
Biržoje vykdomos operacijos su akcijomis ir vertybiniai popieriais daugiau kaip tūkstančių pavadinimų. Biržoje kotiruojami vertybiniai popieriais daugiau kaip 1,5 tūkst. kompanijų. Bendra kompanijų kapitalizacija, prekiaujančių NYSE, 2006 m. pabaigoje sudarė $26,5 trilijonus.
Darbo laikas: 13:30 – 20:00 – vasara (pirmadienis-penktadienis) GMT
14:30 – 21:00 – žiema (pirmadienis – penktadienis) GMT
NASDAQ
NASDAQ (trumpinys nuo angl. National Association of Securities Dealers Automated Quotation — Vertybinių Popierių Dilerių Nacionalinės Asociacijos Automatizuotos Kotiruotės) — amerikiečių nebiržinė rinka, kuri specializuojasi aukštųjų technologijų kompanijų (elektronikos, programinės įrangos ir pan. gamyba) akcijų prekyboje. Viena iš trijų pagrindinių JAV fondinių biržų (greta NYSE ir AMEX), yra NASD padalinys, kontroliuojamas SEC. Biržos savininkas – amerikiečių kompanija NASDAQ OMX Group. Be NASDAQ, jai priklauso dar 8 europietiškos biržos.
Šiuo metu NASDAQ akcijomis prekiauja daugiau kaip 3 200 kompanijų, tame tarpe ir iš Rusijos.
Reguliari prekybinė sesija Nasdaq prasideda 9:30 ryto ir baigiasi 16:00 vakaro (laikas JAV Šiaurinės pakrantės). Prekybinės operacijos atliekamos ant platformos SuperMontage ir Primex bazių. Pasibaigus reguliariajai sesijai, galima prekiauti ir 20:00 val. per platformą SelectNet.
Schema, pagal kurią prekiaujama biržoje NASDAQ, skiriasi nuo tradicinės biržos schemos. Čia keli marketmeikeriai varžosi kuris įvykdys kliento orderį. Šiuo metu jų biržoje yra apie šešis šimtus. Pagrindinė marketmeikerių funkcija NASDAQ (kaip ir NYSE) — nepertraukiamas kotiruočių nustatymas ir likvidumo palaikymas pagal atitinkamą akcijų grupę prekybos metu. Kitaip sakant, marketmeikeris privalo įvykdyti gautą iš kliento orderį savo rezervų sąskaitą jei rinkoje nėra atitinkamo priešingo orderio. Kai kurie marketmeikeriai paliko kelis šimtus akcijų, o kiti – tūkstančius. Susumavus, vidutiniškai – pagal vieną akcijos rūšį likvidumą palaiko keturiolika marketmeikerių, o pagal kitas – iki penkiasdešimt. Sistemos NASDAQ kotiruotės pagal šią akciją — tai rezultatas kotiruočių sugretinimo, pateikiamų markemeikerių ir alternatyvių prekybos sistemų.
Darbo laikas: 13:30 – 20:00 – vasara (pirmadienis-penktadienis) GMT
14:30 – 21:00 – žiema (pirmadienis penktadienis) GMT
NYMEX
Niujorko Prekių birža (New York Merchantile Exchange, NYMEX) (NYSE: NMX), įsteigta 1872 metais, užima 1-ą vieta pasaulyje pagal prekybą naftos fjučeriais. Joje prekiaujama naftos, dujų, platinos, paladžio, aukso, sidabro, vario ir aliuminio kontraktais. Pagal Futures Industry Association duomenis 2006 metais buvo sudaryta 216 milijonų sandorių. 2006 metų NYMEX įplaukos sudarė $497,3 mln., grynas pelnas — $154,8 mln., kapitalizacija — $11,4 mlrd.
Darbo laikas: 13:30 – 20:00 – vasara (pirmadienis - penktadienis) GMT
14:30 – 21:00 – žiema (pirmadienis - penktadienis) GMT
LSE
Londono Fondų birža (London Stock Exchange) — viena iš stambiausių ir seniausių biržų Europoje. Oficialiai įkurta 1801 metais, tačiau faktiškai jos istorija prasidėjo 1570 metais, kai karališkasis finansų agentas ir patarėjas Tomas Grešemas pastatė „Royal Exchange“ už nuosavus pinigus.
Londono birža yra akcinė bendrovė, kuris akcijomis joje ir prekiaujama.
Biržoje vykdoma prekyba ir garsių Rusijos kompanijų, tokių kaip „Rosneft“, „Lukoil“, „Čerkizov“, „Evraz“ ir kitų akcijomis (dažniausiai depozitoriumo pakvitavimais). 2005 metais LSE išleido RTS indekso fjučerius ir opcionus ( šių kontraktų prekybos apimtys sudaro 3 mlrd. rub. ir atitinkamai 700 mln. rublių kas dieną). 2006 m. spalyje birža išleido naują indeksą FTSE Russia, apskaičiuojamą priklausomai nuo dešimties labiausiai likvidžių Rusijos kompanijų depozitoriumo pakvitavimų, prekiaujamų LSE, kainų kitimo.
Darbo laikas: 07:30 – 15:30 – vasara (pirmadienis - penktadienis) GMT
08:30 – 16:30 – žiema (pirmadienis - penktadienis) GMT
TSE
Tokijo Fondų birža (Tokyo Stock Exchange) buvo įkurta 1878 metais. Tokijo birža yra ne pelno siekiančių narių organizacija, kuri yra juridinis asmuo, turintis dideles teises savivaldos srityje..
Tokijo biržai tenka daugiau kaip 80 % šalies biržų apyvartos. Pagrindiniai pardavėjai ir pirkėjai yra vertybinių popierių instituciniai savininkai. Japonijoje individualūs savininkai turi tik 20 % biržos apyvartos akcijų, o 80 % priklauso finansinėms įstaigoms, draudimo kompanijoms ir korporacijoms. Akcijų savininkai tikisi ne dividendų (1990metais jie buvo 70 kartų mažesni nei akcijų rinkos kaina), o akcijų kurso kilimo ir pajamų gavimo pardavus akcijas aukštesniu kursu (vidutinis metų pelnas už parduotą akciją, išleistą 1980—1994 m., sudarė 34,7 %). Pagrindinis prekybos metodas – atviras dvigubas aukcionas – prekyba „balsu“ biržos minioje „zaraba“. Iki 80 % esančių šalies apyvartoje akcijų parduodamos ir perkamos Tokijo fondų biržoje. Iš 1,3-1,5 mln. Japonijoje esančių akcinių įmonių, čia užregistruota 1517, bet joms tenka daugiau kaip 25 % visų gaminamų prekių ir paslaugų.
2005 metais Tokijo Fondų birža užėmė garbingą antrą vietą stambiausių pasaulio fondų rinkos klasifikacijoje. Jos sudėtį papildė 2,5 tūkst. kompanijų, kiekvienais metais duodančių daugiau kaip 3000 mlrd. Dolerių pajamų.
Darbo laikas: 23:00 – 06:00 – vasara (pirmadienis - penktadienis) GMT
00:00 – 07:00 – žiema (pirmadienis-penktadienis) GMT
VSE
Vienos Fondo birža (Vienna Stock Exchange, Wiener Borse AG, WBAG) —viena iš stambiausių biržų pasaulyje, vienintelė prekybinė rinka Austrijoje. Prekiauja akcijomis, obligacijomis ir derivatyvais. Įkurta 1771 metais imperatorienė Marijos Teresės prekiauti valstybinėmis obligacijomis. Yra privati kompanija.
- Prekybos apimtis: $48 468 mlrd.
- Listingas: 110 kompanijų.
- Kapitalizacija: $157 358 mlrd.
- Pelnas: 8,12mln.eurų.
Darbo laikas 07:00 – 15:30 – vasara (pirmadienis-penktadienis) GMT
08:00 – 16:30 – žiema (pirmadienis-penktadienis) GMT
FBW
Frankfurto Fondo birža (vok. Frankfurter Wertpapierborse, sutr. FWB) — stambiausia vokiečių ir viena iš stambiausių pasaulio fondo birža. Rinkos operatorius yra Deutsche Boerse Group AG. Biržos egzistavimo pradžia laikoma 1985 metais prekeivių priimtas bendras keičiamų valiutų kursas Frankfurte prie Maino, kuris tuo metu jau tapo stambiu Europos prekybos centru. Pirmaujančią poziciją Vokietijoje užima nuo 1949 metų. 1993 metai buvo perduota kontroliuoti „Deutsche Boerse Group“.
Pagrindinis indeksas: DAX (vok. Deutscher Aktienindex) — atspindi 30 stambiausių vokiečių kompanijų akcijų kainas, yra vokiečių ekonomikos būklės barometras.
Darbo laikas: 07:00 – 15:30 – vasara (pirmadienis-penktadienis) GMT
08:00 – 16:30 – žiema (pirmadienis-penktadienis) GMT
РТС
Fondų birža RTS (Russian Trading System) įkurta 1995 metų viduryje, siekiant apjungti skirtingas regionines rinkas į vieningą organizuotą Rusijos vertybinių popierių rinką. Įeina į RTS grupę.
RTS - visų pripažintas plataus emitento akcijų ir obligacijų kainų formavimo centras. Informacija apie prekybą RTS – svarbiausias duomenų šaltinis apie Rusijos rinkos vertybinių popierių būklę, kadangi būtent ši rinka aptarnauja didesnę dalį užsienio ir Rusijos portfelinių investicijų Rusijos kompanijų akcijose.
Darbo laikas: 07:00 – 15:00 (pirmadienis - penktadienis) GMT
Valiutų rinkos
FOREX
Forex — trumpinys iš anglų FOReign EXchange, kas verčiama kaip „tarptautiniai valiutų mainai“. Terminą Forex priimta naudoti laisvai konvertuojamos valiutos abipusių mainų reikšmei, o ne valiutos keitimo operacijų visumai. Forex operacijų tikslai gali būti prekybiniai, spekuliaciniai, hedžinginiai, reguliavimo (centrinių bankų valiutinės intervencijos).
Runete terminas Forex apibrėžiamas kaip išimtinai spekuliacinė prekyba valiuta per komercinius bankus ir dilingo centrus, kuri atliekama naudojant kreditinį svertą, tai yra maržinė prekyba.
Forex yra tarptautinė tarpbankinė rinka. Operacijos atliekamos per centrinius bankus, komercinius bankus, investicinius bankus, brokerius ir dilerius, pensijų fondu, draudimo kompanijas, transnacionalines korporacijas ir t.t. Vienos kontrakto apimtis su realiu valiutos pristatymu kitai darbo dienai (rinka spot) paprastai sudaro apie 5 milijonus JAV dolerių arba jų ekvivalentą. Vieno konvertuojamo mokėjimo kaina sudaro nuo 60 iki 300 milijonų dolerių. Be to, teks patirti nuostolius iki 6 tūkstančių dolerių per mėnesį tarpbankiniame informaciniame prekybos terminale. Dėl tokių sąlygų Forex rinkoje nevykdomos nedidelių sumų konvertavimas. Pigiau kreiptis į finansinius tarpininkus (banką ar valiutų brokerį), kurie atliks konvertavimą už atitinkamą procentą nuo sandorio sumos. Esant dideliam klientų skaičiui ir skirtingų krypčių paraiškoms tarpininkams ne visada būtina atlikti realų konvertavimą per Forex rinką. Bet savo komisinius iš klientų gauna visas. Būtent todel, kad į Forex rinką nepatenka visos klientų paraiškos, tarpininkai gali pasiūlyti klientams komisinius, kurie žymiai mažesni už tiesioginės operacijos Forex rinkoje kainą. Tuo pačiu, jei pašaliname tarpininkus, konvertavimo kaina galutiniam klientui neišvengiamai padidės.
Einamosios valiutų kotiruotės naudojamos dideliam operacijų kiekiui, kurios nebūtinai tiesiogiai ateina į Forex. Kaip pavyzdys gali būti centrinio banko nacionalinės valiutos pakeitimas, kuris priverstas išsaugoti kurso proporciją tarp užsienio valiutų atitinkamai pagal jų proporciją Forex rinkoje, net jei reali paklausa/pasiūla šalies viduje neatitinka Forex tendencijų. Pavyzdžiui, jei vidaus rinkoje yra perteklinis euro pasiūlymas, bet tuo pačiu euro kaina dolerio atžvilgiu Forex rinkoje didėja, tai Centrinis bankas bus priverstas kelti kainą, o ne ją mažinti perteklinės pasiūlos poveikyje.
Kitas ryškus pavyzdys – maržinė spekuliacinė prekyba valiuta, kuri orientuota į einamųjų kotiruočių fiksaciją, bet pagal savo sąlygas praeina be realaus pristatymo. Beveik visi tarpininkai valiutų rinkoje siūlo klientams net tik tiesioginio konvertavimo paslaugas, bet ir spekuliacinę prekybą su kreidiniu svertu. Dauguma atveju, tokių operacijų komisiniai dar mažesni, nei tiesioginiame konvertavime, kadangi dėl sandorių masiškumo ir trumpalaikiškumo būtinybė sudaryti realius pristatymo kontraktus atsiranda dar rečiau. Labai dažnai komisiniai įgyja spredo formą – fiksuotą skirtumą tarp valiutos pirkimo ir pardavimo kainos vienu ir tuo pačiu metu. Daugelyje atveju tarp Forex rinkos ir spekulianto susidaro kelių tarpininkų eilė, iš kurių kiekvienas paima savo komisinius.
Maržinės operacijos gali sukelti (o kartais ir sukelia) realią papildomą paklausą ar pasiūlą valiutų rinkoje, ypač trumpame laiko tarpe. Bet bendros valiutų kursų judėjimo tendencijos jie neformuoja.
Darbo laikas: visą parą
MTVB
Maskvos Tarpbankinė Valiutų Birža — viena iš stambiausių universalių biržų Rusijoje, NVS šalyse ir Rytų Europoje. Atidaryta 1992 metais.
Fondo birža MTVB yra pirmaujantis Rusijos fondų birža, kurioje kiekvieną dieną vyksta prekyba akcijomis ir korporatyvinėmis obligacijomis apie 600 rusiškų emitentų su bendra kapitalizacija beveik 24 trilijonai rublių. Į MTVB Fondų biržos dalyvių sudėtį įeina daugiau kaip 650 organizacijų – vertybinių popierių rinkos profesionalių dalyvių, kurių klientais yra daugiau kaip 490 tūkstančių investuotojų.
MTVB priklauso 98 % apyvartos prekybos akcijomis ir Rusijos kompanijų ADP imant Rusijos biržų apyvartą ir apie 70 % — imant šių vertybinių popierių pasaulinės prekybos apimtį.
Laikotarpiu nuo 1992 iki 1998metų prekyba užsienio valiuta MTVB vyko aukcionų režimu, kurių metu buvo nustatomas vieningas fiksuotas Rusijos rublių kursas JAV dolerio ir vokiečių markės atžvilgiu visiems prekybos dalyviams. 1997 metais buvo sukurta elektroninių lotų prekybos sistema (ELPS), kuri iki krizės 1998 metų funkcionavo lygiagrečiai su pagrindine prekyba (aukcionu), o paskui tapo pagrindine valiutų prekybos rinka. Šiuo metu ELPS vienoje prekybinėje sesijoje apjungia aštuonias tarpbankines valiutų biržas. Biržoje kiekvieną dieną prekiaujama JAV doleriais, eurais, Ukrainos grivinomis, Kazachstano tengėmis, Baltarusijos rubliais, o taip pat atliekami sandoriai valiutų svopais. Bendra biržos sandorių su užsienio valiuta apimtis 2006 metais siekė 25,9 trilijonų rublių arba 956 mlrd. JAV dolerių (apie pusė Grupės MTVB biržos apyvartos visumoje). Šiuo metu valiutų rinkoje MTVB sukurta efektyvi rizikų valdymo sistema, kuri leidžia garantuoti savalaikį įsipareigojimų įvykdymą visiems rinkos dalyviams. Vienas iš šios sistemos elementų yra principas „mokėjimas prieš mokėjimą“, pagal kurį MTVB atsiskaito su prekybos dalyviais tik jiems įvykdžius savo įsipareigojimus. Valiutos rinkos MTVB nariais yra 540 kreditinių organizacijų.
Darbo laikas: 07:00 – 15:00 (pirmadienis - penktadienis) GMT
